Ivangėnai ir Pilėnai
DIRBTINIS AI PILĖNŲ ATVAIZDAS.... PILĖNŲ MŪŠIS VYKO 1336 VASARIO 25
Vilniaus įkūrimo 700-osioms metinėms
2023-01-181
Vilniaus įkūrimo 700-osioms metinėms
Ivangėnų tvirtovė. Autoriaus nuotr.
Antanas Gedvilas, VšĮ ,,Karšuvos būtovė‘‘ prezidentas, www.voruta.lt
„Vilnius buvo ir bus amžina Lietuvos sostinė“ – prof. Alfredas Bumblauskas.
Bus, tai faktas, bet sostine Vilnius buvo tik nuo 1321-1323 metų, o Lietuva savo tūkstantmetį mini nuo 1009 metų. Tai kur buvo Lietuvos sostinė iki tol? Istorikai mums padėti negali, nes nėra istorinių šaltinių, kalbančių apie tokią sostinę. Todėl remkimės faktais, istorinių įvykių chronologija, geografija, kraštotyra, archeologiniais radiniais.
Taip pat skaitykite
Vilniaus paslaptis užsieniečiams atskleidžia vietiniai gyventojai: jie kviečiami tapti miesto ambasadoriais
Antanas Gedvilas. Margiris laikytinas vienu iš Lietuvos valdovų, tik likimas jam lėmė ginti Žemaitiją
Powered by Setupad
Pagal juos galima matyti tokius kertinius įvykius: Lietuva buvo sulieta antrojo tūkstantmečio pradžioje iš tuo metu gyvenusių tautų, dėl išlikimo. Pradžioje Lietuvoje sujungtoms tautoms atstovavo jų valdovai. Lietuva buvo valdoma kolektyviai, gal būt paskiriant vyresnįjį. Apie tai liudija Haličo -Volynės sutartis, kurioje surašyti visi ar dauguma Lietuvos valdovų. Mindaugas buvo pirmasis vienvaldis valdovas, greičiausiai savavališkai užvaldęs jau sukurtą valstybę ir dėl to turėjo daug priešų tarp savo gentainių. Po Mindaugo Lietuvą jau valdė vienvaldžiai valdovai.
Ivangėnų tvirtovė. Autoriaus nuotr.
Pirmieji kryžiuočiai, dėl kurių buvo sulieta Lietuva, buvo apsikrikštiję rusėnai (Vladimiro krikštas 989 metais). Po reiškiniais ,,krikštas‘‘ ,,sustiprino Rusią‘‘ slypi valstybės valdymo pakitimas iš mums kaimyniško į priešišką pagal tikėjimą. Lietuvos protautės pradėjo mokėti duoklę Rusiai. Brunono žūtis Lietuvos pasienyje 1009 metais, jau leidžia daryti išvadas apie Lietuvos, kaip vieningo darinio užuomazgas. Suliejus Lietuvą, Prūsijos pasienyje atsirado karinis politinis darinys. Žemė taip ir vadinosi – kariai su Vyčiais-Karsuvyte (Karšuva). Faktiškai, jau sulietos Lietuvos veiklą, geriausiai matome 1183 ir vėlesniais metais. Kiekvienais metais lietuviai padarydavo daugiau kaip 20 žygių. Geografinė Karšuvos padėtis taip pat tampa paaiškinama. Politinis centras buvo toliausiai nutolęs nuo rusėnų žemių, glaudėsi šalia kaimyniškos Prūsijos žemių. Sukurtos valstybės, kartu ir Karšuvos, centras buvo Ivangėnų tvirtovė (istoriniuose šaltiniuose tiesiogiai neįvardinta, tik aptinkami neaiškios paskirties gyvenviečių pavadinimai ,,Maginen‘‘, ,,Galidane‘‘, kurie iš konteksto galėtų būti Ivangėnai).
Ilgainiui, pavergus Prūsiją, Karšuva atsidūrė įvykių priekyje. Nuo 1282 metų prasidėjo tiesioginiai išpuoliai. Karšuva turėjo Jūros-Akmenos upių gynybinę sistemą, Sudargo pilį, kontroliavusią Nemuno upę ir blokavusią Ragainę. Gynybinei sistemai vadovavo Gediminas, Vytenio valdymo laikais turėjo nuosavą pilį. Labai tikėtina, kad iki vienvaldžio valstybės valdovo atsiradimo, Ivangėnų tvirtovėje buvo ir iš jos valdė viena Žemaitijos šeima. Pagal amžių, chronologiją ir perimamumą, galėtų būti tokia seka; Montvila, Erdvilas, Alminas. Vėliau Lietuvą valdė vienvaldis valdovas Mindaugas ir jo aplinkos valdovai (sostapilis nežinomas). Paskutinis iš jų- Traidenis Kernavėje. Vėliau valdymą pradėjo laikomi Gediminaičių šakos valdovai: Butigeidis, Butvydas, Vytenis, Gediminas, paskutinis tvirtovės gynėjas Margiris. Tvirtovės turėjo tęstinumą ir perimamumą, todėl minėtus valdovus gali jungti artimi giminystės ryšiai. Pasklidęs pasakojimas tarp istorikų, kad Lietuvos valdovas neturėjo savo nuolatinio sostapilio, yra tikras nesusipratimas. Dar gražiau- važinėdavo rinkti duoklę ir taip išgyvendavo tarp gentainių, kartu juos patikrindavo..jpg)
.jpg)
Comments
Post a Comment